Dažno jauno žmogaus pasirinkimo kančios – ilgi mokslai ar pelninga profesija? - Techin
lt en ru
21 rugsėjo 2023

Dažno jauno žmogaus pasirinkimo kančios – ilgi mokslai ar pelninga profesija?

Profesinio mokymo prestižas pagaliau kopia į aukštumas – jauni žmonės nebenori ilgas valandas kamuotis prie sausų vadovėlių, todėl vis dažniau siekia greičiau įgyti profesiją. Jaunimas nori išmokti čia ir dabar, greičiau pradėti karjerą, uždirbti pinigų bei taip užsitikrinti skalsesnę ateitį bei tapti savarankiškesniais.

„Šiemet įstojusių po 10 klasių, kurie siekia įgyti profesiją su viduriniu išsilavinimu, net trečdaliu daugiau, o kartu su vidurinio ugdymo programa jaunesniojo programuotojo profesiją pasirinkusių skaičius šoktelėjo dvigubai, palyginus su ankstesniais metais, kuomet vyravo pandemija“, – sako Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro („Techin“) vadovas Mindaugas Černius.

Kaip rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime, štai „Techin“ gimnazijos skyriuje besimokančius mokinius, įstojusius po 10 klasių, galima suskirstyti į 3 grupes. Viena jų – norintys pakeisti aplinką ir iš naujo atrasti save. „Čia pradėję mokytis jie įgyja daugiau pasitikėjimo savimi radę erdvės atsiskleisti, kadangi turime daug grupinių ir projektinių veiklų, stažuočių užsienyje. Atsiranda ir nauji draugai, kuriuos vienija bendri interesai, sutampa pomėgiai ir karjeros kryptys, – teigia Milena Puchova, „Techin“ plėtros skyriaus vedėja. – Mokiniai čia semiasi pozityvios aplinkos, patinka kolegiškas mokinių ir mokytojų bendravimas“.

Dar viena kategorija – pragmatikai. Tai tie mokiniai, kurie žino, ko nori, kuo svajoja dirbti arba kur mokytis. Dalis tokių mokinių yra pasirinkę profesiją, nenori gaišti laiko, siekia kuo greičiau įsidarbinti, todėl stoja mokytis po 10 klasių – tokiu būdu įgyja ir norimą profesiją, ir vidurinį išsilavinimą. O kiti, apsisprendžia eiti šiuo keliu siekdami įgyti daugiau žinių ir patirties prieš stodami į universitetą.

Trečia kategorija – lyg užsukantys „netyčia“. Jiems profesiją parenka tėvai arba čia mokosi jų draugai. Kita vertus, pasimokę ilgiau susipažįsta su profesija ir įsitraukę lieka. M.Puchova teigia, jog „netyčia” papuolusių į mokymo centrą vis mažėja, o tikslingai besirenkančių profesinį mokymą geometrine progresija daugėja.

Kasmetiniai pirmakursių tyrimai rodo, kad tarp pasirinkimo motyvų pirmoje vietoje vis stipriau įsitvirtina apsisprendimas įgyti konkrečią pasirinktą profesiją, kuri yra paklausi darbo rinkoje ir stojantiesiems patraukli. Pasak plėtros skyriaus vedėjos, mokymai vyksta praktiniu būdu lyg realiuose įmonės procesuose, todėl nereikia ilgai sėdėti kažkam, galbūt, nuobodžiose teorijos paskaitose. Taip pat pastebima, kad vis dažniau pradeda mokytis tie, kurie turi karčios patirties iš aukštųjų mokyklų.

„Sulaukiame norinčių persikvalifikuoti fizikų, matematikų, mokytojų, vadybininkų, taip pat ir medicinos ar teisės studentų”, – akcentavo M. Puchova.

Šiuo metu populiariausia mokymosi kryptis – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų montuotojai. Siaučiant energetinei krizei, dauguma pastatų turi būti atnaujinti, o tam reikalingų specialistų stinga. Nemažai jaunų žmonių paraleliai nori įgyti naujų kompetencijų, atnaujinti žinias ar tiesiog neatsilikti nuo rinkos. Taip pat tarp populiariausių pasirinkimų vis dar išlieka JavaScript programuotojo, elektriko ir multimedijos techniko profesijos. „Techin“ vadovo Mindaugo Černiaus teigimu, dažnai jaunas žmogus taip pat suvokia, kad 3–4 metai bakalauro studijų – ilgas kelias, kuriuo ne visi pasiryžę eiti. Bent kažkiek pramokus realaus amato, 8–10 eurų už valandą jau atskaičius mokesčius kai kam gali būti kur kas geresnis pasirinkimas.