Dizaino mąstysena: suomiška patirtis žengia į Lietuvos mokyklą

„Tik atvykusi gyventi į Suomiją, pasijaučiau lyg patekusi į mokymosi rojų. Besigilinant į suomišką švietimą, pastebėjau, kad to paslaptis yra dizaino mąstysenos principų taikymas visur, kur tik bepasisuksi. Dizaino mąstysena suvienija bendruomenę, padeda sukurti sprendimus atliepiant visų poreikius. Šiuo principu jau ne tik kuriama mokymosi patirtis Suomijoje, tačiau dizaino mąstysenos mokomi ir mokiniai. Kilo mintis, o kodėl negalėtų taip būti ir Lietuvoje?“ – viltingai pasakoja „TrueTalentium“ įkūrėja ir eksperimentuoti Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) pedagogus pakvietusi dizaino mąstysenos praktikė Vilma Penkari.

Pažintis su metodika – realaus iššūkio sprendimų paieškos

Dizaino mąstysena – tai problemų sprendimo būdas su aiškiai apibrėžtu procesu ir metodais, kurių pagalba gimsta nauji sprendimai, pritaikyti naudotojų poreikiams. Šio metodo taikymo principų TECHIN komanda mokėsi, siekdama sukurti inovatyvios bibliotekos viziją. Tai daryta gausiai eksperimentuojant, kuomet moderuojami V. Penkari, mokytojai stengėsi sugalvoti kuo daugiau keisčiausių idėjų pastebėtoms problemoms spręsti.

Šio proceso metu sistemingai žingsnis po žingsnio buvo einama nuo problemos prie sprendimo. Aptardami mokymosi patirtį kūrybinės sesijos dalyviai pasidžiaugė: „Tai puikus metodas įtraukti bendruomenę kartu spręsti kažkokias problemas ar iššūkius“, „Gavau gerą patirtį, kad komandinis darbas gali sujungti ir skatinti siekti bendro tikslo“. „Sužinojau apie labai įdomų planavimo, bendravimo metodą, kurį galima pritaikyti įvairioje darbo veikloje.“ – pasakoja mokytojai.

Dizaino mąstysenos procesas: nuo ko pradėti?

„Vienas iš dizaino mąstyme taikomų variantų – Stanfordo universiteto dizaino diagramoje matomas procesas, kuriame praktiškai nuo vieno žingsnio grįžtama prie kito, jei toks poreikis iškyla. Kada to gali prireikti? Pavyzdžiui, jei idėjos testavimo metu pastebima, kad buvo nepakankamai gerai pažinti kitų poreikiai ar įpročiai, kurie lėmė netinkamą siūlomą sprendimą. Tada grįžtama į pradžią, tiriama problema išsamiau, koreguojamas prototipas, testuojama ir taip tol, kol įsitikinama, kad rastas sprendimas yra būtent tai, ko reikia pastebėtoms problemoms išspręsti,“ – dėsto V. Penkari ir siūlo susipažinti su aktualiais dizaino metodikos etapais:

1. Empatija. Galima numanyti, ko kitiems reikia, bet geriausia išgirsti iš jų pačių. Sprendimas planuojamas atsižvelgiant į naudotojų poreikius, todėl tai vienas svarbiausių etapų – gilesnis poreikių, lūkesčių pažinimas tam naudojant įvairius būdus: SWOT analizė, interviu, stebėjimas ir kitu panašūs metodai.
2. Įžvalgos. Svarbu susisteminti surinktą informaciją empatinio pažinimo metu tam, kad būtų galima suprasti pastebėtas problemas geriau. Pasitelkti galima šiuos analizės įrankius: empatijos žemėlapį, paklausiant penkis kartus „Kodėl?“.
3. Idėjos. Šį dizaino mąstysenos proceso etapą galima suskirstyti į kelis žingsnius: pirma – galvojama kuo daugiau idėjų, antra – idėjos išskirstomos pagal pasirinktus kriterijus, trečia – pasirenkama tinkamiausia esamai problemai išspręsti.
4. Prototipas. Iš visų sugalvotų idėjų pasirinkus vieną ar kelias, toliau kuriamas prototipas. Prototipas – tai vizualus siūlomo sprendimo pavaizdavimas, kurio pagalba siekiama gauti grįžtamąjį ryšį iš tų, kurie šį sprendimą naudotų. Pagrindinis tikslas yra sužinoti, ar sprendimas veiks, ar tai yra būtent tai, ko reikia? Jei ne, ką reikėtų pakeisti?
5. Testavimas. Sukūrus idėjos prototipą, metas ištestuoti su tikrais naudotojais, kuriems šis sprendimas bus skirtas. Stengiamasi išgauti iš naudotojų kuo daugiau informacijos apie tai, ar šis sprendimas veiktų, tačiau be tiesioginio klausimo „ar patinka, ar naudotum?“. Geriau – klausti atvirų klausimų, pavyzdžiui, „kaip naudotum?“.

Pasak dizaino mąstysenos praktikės, įgyvendinus paminėtus etapus aktualu labai trumpai ir glaustai pristatyti savo siūlomus sprendimus bei susipažinti su kitų pasiūlymais. Galutinio sprendimo pristatyme reikia pagrįsti, kodėl toks sprendimas pasirinktas, kokį poreikį ar problemą tai išspręs ir kokia iš to nauda. „Sprendimai, kuriami dizaino mąstysenos metodais, turi būti pagrįsti tikrais duomenimis ir informacija, apie tikrus poreikius,“ – akcentuoja specialistė.