Erasmus+ patirtys: pokyčių integracija ir perspektyva organizacijoje

„Demokratijos sklaida, įtraukties iššūkių sprendimas, skaitmenizacija švietime – tai tik keletas klausimų, kurie buvo aktualizuojami įgyvendinant Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centre „Erasmus+“ projektus. Stažuotės TECHIN darbuotojams – pedagogams ir švietimo vadybininkams – tapo puikia galimybe pasisemti idėjų,“ – spalio 25 d. popietę kasmetinę „Erasmus+“ konferenciję pradėjo projektų vadovė Vytautė Vasiliauskienė.  

Iššūkiais grįstas mokymas – arčiau profesinės realybės jau šiandien 

Projektinis mokymas, kūrybinės ilgalaikės užduotys, baigiamieji kompetencijas įgalinantys komandiniai darbai – jau kurį laiką skina kelią įgyvendinant TECHIN vykdomą praktinį mokymą, kurį įkvėpė Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje matytos profesinių įgūdžių ugdymo praktikos. Šios skirtingose specialybėse randa įvairų pritaikymo spektrą.  

IRT profesijos mokytojas ekspertas Jevgenijus Chomaniukas konferencijos dalyviams pasakojo: „Pas mus taikomas būsimų IRT technikų mokymas glaudžiai susijęs su jų įveiklinimu kuriant mokymo įstaigai naudingus produktus, su mokytojų priežiūra valdant IT infrastruktūrą ir taip sprendžiant realius darbinius iššūkius. Tokią praktiką matydamas Ispanijoje įsikūrusiame inovacijų centre siūlyčiau sekti ir drąsesniu pavyzdžiu. Kuriant laboratorijas, plečiant inovatyvių edukacinių, neformalių būrelių spektrą matau galimybę organizuoti praktinius projektus, kuriuose stipresnieji mokiniai galėtų tapti šių projektų komandų vadovais ar net laborantais, dirbančiais su išorės klientais.“ 

Vokietijoje matyta edukacinė praktika, kai mokomieji automatikos, elektrotechnikos, mechatronikos stendai yra sukurti pačių mokinių rankomis įkvėpė ir mechatronikos profesijos mokytoją Paulių Kriaunevičių. „Tokiems projektiniams darbams svarbu turėti bazinį žinių lygį, tad technologinius projektus pradėjome įgyvendinti su antrakursiais. Džiaugiuosi, kad žengiame šį žingsnį ir svajoju, kad netolimoje ateityje įgyvendinsime ir tokių projektų kaip baigiamųjų darbų mugę, siekdami lavinti mokinių gebėjimą pristatyti profesinį potencialą ir taip save parduoti būsimiems darbdaviams,“ – sakė pedagogas. 

Iššūkiais grįsto mokymo koncepciją per kūrybinius darbus pristatė multimedijos profesijos mokytojas Deividas Švenčionis, kurio nuotoliniame pristatyme dalyvavo ir klasėje esantys mokiniai, pasidaliję savo įspūdžiais su konferencijos dalyviais. „Užduotį, paprastai, formuoju taip, jog ši atlieptų interaktyvumo, komandinio darbo, profesinių įgūdžių ir kitų minkštųjų įgūdžių lavinimą. Pastaruoju atveju pirmiausia dėmesį skyrėme pilietiškumo ugdymui, filmavimo objektais pasirinkdami Lietuvai reikšmingų asmenybių paminklus, o taip pat svarbi užduoties dalis – galutinio produkto pristatymas, tai yra prezentavimo įgūdžių lavinimas. Komandas užduočiai atlikti formuojame remiantis filmavimo komandos sudėtimi – taip mokiniai, prisiimdami vaidmenis, atlieka realų filmavimo komandos darbą ir mokosi bendradarbystės. Šioje mokiniai kuria idėją, rašo scenarijų, eskizuoja, atlieka režisūros, įgarsinimo, montavimo ir kitas užduotis,“ – procesą apibūdino mokytojas. 

STEAM bendrajame ugdyme ir patirčių integracija profesiniame mokyme 

TECHIN gimnazijos vadovas Vitalijus Zaleskis, dalydamasis stažuotės Estijoje įspūdžiu, akcentavo sritis ir veiklas, kurios jau įgyvendinamos TECHIN kaip technologinio pobūdžio gimnazijoje arba yra planuojamos. „Jau šiais metais sprendžiame tarpdalykinius bendrojo ugdymo dalykų ir profesijos mokymo integracijos iššūkius. Fiksuodami įvairias profesijas pasirinkusių gimnazistų bazinių žinių spragas, deriname, kad, pavyzdžiui, matematikos ir fizikos mokytojai savo dalykuose įterptų temas ir užduotis, atliepiančias ŠVOK ar finansinių paslaugų teikėjų mokymo turinį. Naudodamiesi užsienio partnerių patirtimi planuojame netradicinius mokymo modulius kaip robomatematika siekiant ugdyti techninį, matematinį mąstymą, kurti modernią STEAM laboratoriją ir įveiklinti čia sukurtus produktus integruojant verslumo ugdymą kaip komerciškai sėkmingus projektus,“ – savo viziją dėstė V. Zaleskis. 

Švietimo pagalba ir gerieji įtraukties pavyzdžiai 

„Jei lygintume Italijos ir Lietuvos įtraukties praktikas, matytume stiprų, ryškų ir netikėtą kontrastą. Italijoje įtraukties sistema kuriama jau tris dešimtmečius, Lietuvoje – žengia pirmuosius žingsnius. Turime nueiti ilgą kelią, kad mokymasis būti kartu su kitokiu žmogumi taptų visiškai natūralus. Šalia viso nepritekliaus, kurį konstatuojame, susidurdami su įtraukties klausimu švietime, manau, labiausia turime susidoroti su požiūrio kaita,“ – tikino psichologė Elena Sokolovskaitė.  

Jai antrinusi kolegė Jurgita Savickienė kvietė atkreipti dėmesį į netradicinius ugdymo metodus, erdves ir santykį švietimo bendruomenėje: „Teko matyti pavyzdžių, kai mokykloje gyvena katinas, ugdymo procese dalyvauja apmokyti šunys – neįtikėtina, kaip tai pakeičia mikroklimatą, leidžia nusiraminti, įneša jaukumo.“  

Konferencija organizavo Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (TECHIN) įgyvendinus „Erasmus+“ projektą. Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai.