Mokytojo komunikacija: kaip išlaikyti stuburą ir burti dialogui?

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos pranešimu spaudai pastebima: „Mokytojai yra psichologiškai veikiami ne tik vaikų ir tėvų, bet ir savo bendradarbių bei vadovų <…> neretai mokykloje skamba ir užgauliojimai, ir keiksmų lydimi komentarai. Dažnai su mokytoju ginčijamasi, o ne ieškoma sprendimų, kaip išgirsti. Pedagogas – tas, kuris kaltas, ir daugmaž visuomenė žino, kaip reikėtų dirbti šį darbą, tačiau, atsižvelgus į statistiką, tam ryžtasi retas.“ Faktai nedžiugina, tačiau tai iliustruoja būtinybę pedagogams ugdyti tvirtabūdiškos komunikacijos gebėjimus. Nuo ko atsispirti, interviu aptaria Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) socialinis pedagogas Tomas Morkūnas.

– Pagarbus santykis su mokytoju, žinoma, priklauso nuo daugybės aspektų. Kokią reikšmę tam turi paties mokytojo darbo etika?

– Kalbant apie etiškus santykius tarp mokytojo ir mokinio labai svarbu laikytis pagarbos principo ir vadovautis humanistinėmis vertybėmis. Tokio santykio metu suprantu ir vis sau primenu, jog darau tiesioginę įtaką vaiko, jauno žmogaus asmenybei ir jos augimui. Norint kurti ir išlaikyti gerus santykius su mokiniu labai svarbu būti nuoširdžiam ir puoselėti sąžiningą bendravimą. Jei mokytojas taptų ne vadovu, o tiesiog pamokos proceso organizatoriumi – mokytojas liktų giliai nustebęs gerąja prasme. Tokiu atveju mokiniai labai tai jaučia ir supranta, patys to nesuprasdami (!), jog mokytojas padeda, o ne diktuoja žaidimo sąlygas.

– Mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais iššūkiais – vienas jų neetiško mokinių, „supertėvų“, kolegų bendravimo atrėmimas. Kokiais įrankiais tai atliepiant pedagogas gali pasinaudoti?

– Supertėvų išpuolių mokyklose tik daugės – tokios tendencijos. Ir šiam reiškiniui plečiantis mes, mokytojau, turime auginti savo atsparumo raumenis. Pasipriešinti nepavyks, tačiau etiškai atsikirsti ir suvaldyti sudėtingas situacijas reikės. Konstruktyviam dialogui su „visada teisiais“ tėvais didžiąja dalį atvejų inicijuoti turi pats mokytojas. Konfliktą visada geriausia ir efektyviausia spręsti jo atsiradimo fazėje, kai pats atvejis dar yra karštas – žinomi visi dalyviai, situacija, aplinkybės ir pan. Šioje fazėje – tikimybė ir galimybė išspęsti konfliktą yra net 90 procentų, todėl labai svarbu suprasti konfliktų anatomiją bei jų sprendimo strategijas. Taip pat labai svarbus ir teisinis užnugaris, tai yra teisinis raštingumas. Geras teisinis pasirengimas, sudėtingų situacijų suvaldymas ir sprendimų priėmimas pasitelkiant teisines žinias, visada yra tiesus kelias į ribų nubrėžimą tėvams ir jų visažinystei.

– Kadangi būtent mokytojas sudėtingose pedagoginėse situacijose turi būti tas, kuris kvies dialogui, kokias komunikacijos strategijas geriausia pasirinkti siekiant suvaldyti krizes?

– Norint suvaldyti krizes svarbiausia išlikti ramiam ir visas, kiek įmanoma, emocijas palikti nuošalyje. Bendraukite tik dalykiškai ir trumpais atsakymais. Kitaip tariant, nesivelkite į žodžių karą, kur klausimus vysis atsakymai ir vėl priekaištingi klausimai. Šiose situacijoje labai talkina švietimo mediacijos praktikos kaip puikus instrumentas tarpininkaujant susidūrus prieštaringiems įsitikinimas. Pyktis yra natūralu, tačiau konfliktą dera valdyti taip, jog kivirčas nevirstu susipykimu – net karštas dialogas turi išlikti korektiška galimybe išsakyti savo argumentus, laikytis nuostatų, kuriomis pagrįstai tikite. Labai efektyvus metodas – ir emocinis atspindėjimas, kuris išjudina ledus, o pašnekovui parodyta empatija leidžia eiti konflikto išsprendimo link. Mediacijoje tai vadinama „magišku sprogimu“.

Norite lavinti tvirtabūdiškos komunikacijos raumenis? Kviečiame rinktis seminarą tema „Tvirtabūdiška mokytojo komunikacija: kaip suvaldyti krizes puoselėjant dialogo kultūrą?“. Mokymų dalyviai gaus akredituotą kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą. Daugiau apie seminarą – https://bitly.cx/fLnio, vykdoma registracija – https://bitly.cx/jDbR. Mokymai vyks surinkus grupę.