Sėkmę darbo rinkoje lemia ne įgytas diplomas, o žinios, praktiniai įgūdžiai ir kompetencija – kaip to pasiekti - Techin
lt en ru
19 gegužės 2024

Sėkmę darbo rinkoje lemia ne įgytas diplomas, o žinios, praktiniai įgūdžiai ir kompetencija – kaip to pasiekti

Kuo būti, kokią profesiją rinktis, kaip ją įgyti? Ar verta tam bent ketverius savo gyvenimo metus skirti studijoms universitete, o gal darbo rinkoje geidžiamu specialistu galima tapti per daug trumpesnį laiko tarpą, jį skyrus tiksliniam profesijos mokymuisi?

Atsakymų į šį klausimą ieško ne tik vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniai, bet ir gero savo atžaloms linkintys jų tėvai. Kaip teisingai pasirinkti?

Gimnazijoje įgyta profesija leido pradėti savarankišką gyvenimą Devyniolikmetis Matas Jasevičius pernai gavo vidurinio mokslo brandos atestatą, o jau po pusmečio – ir jaunesniojo JavaScript programuotojo diplomą.

Devyniolikmetis Matas Jasevičius pernai gavo vidurinio mokslo brandos atestatą, o jau po pusmečio – ir jaunesniojo JavaScript programuotojo diplomą.

Profesines žinias jaunuolis ketina gilinti studijuodamas universitete, tačiau jau dabar gali gyventi savarankišką gyvenimą, nes užsidirba pinigų kurdamas internetines svetaines ir dirbdamas korepetitoriumi.

Būtent mokslai TECHIN gimnazijoje, kurioje jaunas vaikinas įgijo ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir mokėsi JavaScript programuotojo specialybės, suteikė platesnes galimybes.

„Vilniuje atsidūriau netikėtai. Mane traukė informacinės technologijos, todėl atėjęs į vienuoliktą klasę savo mokykloje labai apsidžiaugiau, kad teks lankyti programavimo pamokas. Bet mano džiaugsmas greitai išblėso, nes supratau, kad mus mokantys mokytojai nieko neišmano apie programavimą.

Pradėjau ieškoti mokyklų, kur galėčiau mokytis programavimo. Kaune, kur tuo metu gyvenau, visos vietos tokiose mokyklose jau buvo užimtos. Tada mokyklų ėmiau ieškoti internete.

Radau TECHIN gimnaziją Vilniuje (tuometinis Vilniaus technologijų mokymo centras). Išlaikiau reikiamus egzaminus ir pradėjau čia mokytis“, – įstojimo aplinkybes prisiminė M. Jasevičius.

Padėjo įgyti norimos profesijos pagrindus 

Gyventi ir mokytis į Vilnių persikraustęs jaunuolis sakė nesigailintis dėl tokio sprendimo.

„Gimnazijoje susiradau gerų draugų, kurie padėjo mokytis. Su vienu mokslo draugu dabar kartu kuriame internetines svetaines, įgyvendiname įvairius projektus.

Mokytis nebuvo sunku nei profesijos, nei bendrojo lavinimo dalykų. Pamokos išties buvo labai geros kokybės. Pavyzdžiui, man net pradėjo patikti lietuvių kalbos pamokos. Mokytojai mums dėmesį rodydavo ne tik per pamokas. Buvo galima pasilikti po pamokų ir gauti atsakymus į visus tau rūpimus klausimus.

Aišku, buvo ir mokinių, kurie manė, kad programuotojais jie taps tik lankydami pamokas. Turėjau klasiokų, kurie tik dvyliktoje klasėje suprato, kad jie nenori būti programuotojais, kad tokia profesija jų netraukia. Na, jie bent suprato, kuo nenori tapti. O aš įgijau norimos profesijos pagrindus“, – sakė M. Jasevičius.

Tobulės studijuodamas universitete 

Baigus dvylika klasių ir gavus brandos atestatą M.Jasevičiui dar liko pusmetis profesinių mokslų, kuriuos baigęs jis įgijo jaunesniojo JavaScript programuotojo specialybę.

Norėdamas plėsti savo kompetencijas vaikinas tuoj po brandos atestato gavimo įstojo į kolegiją studijuoti kibernetinę saugą, o profesijos mokslus TECHIN gimnazijoje baigė nuotoliniu būdu.

„Džiaugiuosi, kad man pavyko suderinti mokslus. Deja, pastudijavęs pusmetį kolegijoje supratau, kad sėdžiu ne savo rogėse.

Mokantis JavaScript programavimo buvo labai daug praktinių užduočių, o kolegijoje – atvirkščiai. Kibernetinės saugos studijose daug teorijos. Todėl nusprendžiau ieškoti to, kam esu labiau linkęs.

Šiemet ruošiuosi stoti į KTU informatikos fakultetą studijuoti programų sistemas, tai yra – tęsti tai, ką pradėjau mokydamasis TECHIN gimnazijoje“, – sakė M. Jasevičius.

Gautos programavimo žinios ir įgūdžiai jaunuoliui suteikė galimybę pradėti savarankišką gyvenimą – vaikinas užsidirba pinigų kurdamas internetines svetaines ir dirbdamas korepetitoriumi.

„Turiu labai daug mokinių, kurie ruošiasi brandos egzaminams arba šiaip domisi programavimu. Tad juos ir mokau“, – pasakojo M.Jasevičius.

Sudomino draugo pasirinkta profesija 

Dėl savo pasirinkimo nesigaili ir TECHIN gimnazijos vienuoliktokas Justas Januška, kuris čia tuo pačiu mokosi ir suvirintojo profesijos.

„Turiu vyresnį šios specialybės besimokantį draugą, todėl dešimtoje klasėje per atvirų durų dienas pasidomėjau galimybe mokytis suvirintojo specialybės. Tai, ką pamačiau, man patiko, tad su draugu nusprendėme pabandyti ir nepasigailėjome.

Suvirintojo specialybė man patinka. Darbas neeilinis, gerai apmokamas, taip pat jame yra ir kūrybos“, – atviravo J. Januška.

Jaunuolis sakė ketinąs tęsti šios profesijos mokymąsi, nes gera specialybė gali garantuoti ir gerą uždarbį.

Suprato, kas patinka labiausia

Į profesinius mokslus dėmesį atkreipė ir J. Januškos bendraamžis Mantas Baniulis. Vienuoliktokas pasirinko mechatronikos mokslus.

„Mechatronika jungia mechaniką, elektroniką, elektrotechniką ir automatinį valdymą. Ši profesija ir jos apibūdinimas lankantis mokyklų mugėje iškart patraukė mano dėmesį. Mokantis mechatronikos galima gauti automatinių sistemų montavimo, techninės priežiūros, programavimo bei kitų naudingų žinių. Bus galima kurti ir robotus.

Mechaniką ir elektroniką išmano ir mano tėtis, todėl ši sritis nebuvo man svetima. Pasimokęs supratau, kad ir man ši sritis patinka. Bandau įgyti kuo daugiau žinių ir įgūdžių šioje srityje“, – sakė M. Baniulis.

Vaikinas neslėpė, kad apie konkretų darbą dar negalvoja, tačiau mano, kad tai bus su elektronika susijusi profesija. Jaunuolio manymu, elektrotechniko specialybė yra labai perspektyvi.

Mokinys gali „pasimatuoti“ būsimą profesiją 

„Nemažai jaunų žmonių, planuodami savo karjerą, rinkdamiesi specialybę, klausia tėvų, draugų nuomonės ir ne visada atsižvelgia į save, neįvertina savo asmeninių savybių, temperamento.

Dažniausiai tokie žmonės nusivilia jiems primestu pasirinkimu, meta mokslus ar net baigę studijas universitetuose stoja į profesines mokyklas mokytis jiems tinkamos specialybės. To priežastis – žmonėms nepatinka įgyta specialybė, ar trūksta praktikos“, – sako karjeros specialistė Gerda Griniuvienė.

Pasak specialistės, karjeros sėkmę sąlygoja galimybė kuo anksčiau gauti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų tokios karjeros projektavimui. Kitaip tariant, reikia leisti jaunam žmogui „pasimatuoti“ profesiją. Jam tinkančios profesijos, kaip ir jam tinkančio rūbo žmogus neišmes.

„Įgijęs paklausią specialybę jaunas žmogus gali greitai gauti perspektyvų darbo pasiūlymą. TECHIN gimnazija tam labai tinka. Profesijos įgijimas neužkerta kelio studijoms, savęs tobulinimui, karjeros paieškoms. Tai tik tampa geru pagrindu, nuo kurio atsispyręs jaunas žmogus gali kilti aukštyn karjeros laiptais“, – sako G. Griniuvienė.

Aukštojo mokslo diplomas darbo vietos negarantuoja 

Kad jaunam žmogui pasirinkti profesiją yra sudėtinga, pritaria ir psichologė Elena Sokolovskaitė.

„Neretai tam tikra profesija yra pernelyg romantizuojama, todėl galimybė išbandyti save šios profesijos rėmuose yra labai vertinga.

Mokydamasis profesijos jaunas žmogus susiduria su konkrečia veika, kuria jis užsiimtų ateityje. Tada mokinys ir supranta, ar tai, ko jis mokosi profesinėje srityje, jam patinka.

Kita problema renkantis profesiją – tai tėvų įtaka jaunų žmonių pasirinkimui. Devintokų, dešimtokų supratimas apie gyvenimą dar būna ganėtinai ribotas. Tad dažnai už juos sprendžia tėvai, kurie turi savo lūkesčių. Pastarųjų dviejų dešimtmečių mada – aukštojo mokslo diplomas, nes priešingu atveju, gyvenimas gali nesusiklostyti.

Tokia nuostata jau neatitinka šios dienos realijų. Aukštojo mokslo diplomas negarantuoja darbo vietos. Ne visi gali baigti aukštąjį mokslą ir ne visiems to reikia. Be to, profesijos įgijimas neužkerta kelio į aukštąjį mokslą tiems, kam toks poreikis atsiras“, – tvirtina E.Sokolovskaitė.

Pataria neauginti vaikų „šiltnamio sąlygomis“ 

Psichologė sako pastebėjusi, kad dabartiniam jaunimui jau pradeda stigti nuovokos, koks yra realus gyvenimas už tėvų namų ar mokyklos sienų. Tai atsitiko dėl to, kad savarankiško gyvenimo paragauti dar nespėję jauni žmonės gyvena materialine prasme gan saugioje aplinkoje.

„Tėvams galima būtų patarti neauginti savo vaikų „šiltnamio sąlygomis“, ruošti juos savarankiškam gyvenimui nuo mažens, o ne tikėtis, kad jaunuolis brandžiu ir savarankiškam gyvenimui pasiruošusiu žmogumi taps gavęs vidurinio mokslo baigimo atestatą.

Nemažai daliai jaunų žmonių trūksta elementaraus supratimo, kaip reikėtų gyventi savarankiškai. Jie linkę skųstis, kad tėvai juos „užknisa“ ir jie norėtų gyventi atskirai nuo tėvų, tačiau norint gyventi atskirai reikia nuomotis butą, o tam reikia pinigų.

Pastebėjau, kad nemažai daliai jaunų žmonių savarankiško gyvenimo pasaulis kelia baimę. Tačiau anksčiau ar vėliau jaunam žmogui vis tiek teks žengti savarankiško gyvenimo žingsnį. Tas žingsnis bus kur kas tvirtesnis, jei jį žengdamas jaunuolis jau bus spėjęs įgyti profesiją.

Specialisto darbas visad yra apmokamas geriau už specialių žinių praktikos ir kompetencijos neturinčio žmogaus darbą“, – sako E.Sokolovskaitė.