Ar programavimo įgūdžiai vis dar paklausūs darbo rinkoje?

Labas, būsimas ateities technologijų kūrėjau!

Esu Justina Balsė, TECHIN Akademija.IT vadovė. Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu tam, kad padėčiau svajojantiems apie IT karjerą žmonėms, neturintiems jokios patirties ar turintiems jos labai nedaug, žengti pirmuosius žingsnius ir tapti jaunesniaisiais programuotojais ar testuotojais. Džiaugiuosi, kad IRT asociacijos INFOBALT inciatyva kartu su IT įmonių profesionalais parengėme ir nuolat atnaujiname pirmąsias Lietuvoje programas, orientuotas į praktinį programuotojų ir testuotojų paruošimą.

Dabartinė IT darbo rinkos situacija

Noriu pasidalinti pagrindinėmis įžvalgomis iš atlikto naujausio INFOBALT tyrimo „IRT sektoriaus poveikis Lietuvos ekonomikai 2025“, kurios padės geriau suprasti, kokia yra dabartinė situacija informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, kokios kryptys auga sparčiausiai ir kokie IT specialistai vis dar išlieka bei ateityje bus paklausiausi.

Sektoriaus augimas

• Pridėtinė vertė IRT sektoriuje 2018–2024 m. išaugo 2,5 karto – nuo 1,52 mlrd. iki 3,79 mlrd. eurų.
• Eksporto apimtys padidėjo beveik 5 kartus – nuo 566 mln. iki 2,56 mlrd. eurų.
• Darbuotojų skaičius augo 64%, sparčiausiai – programinės įrangos srityje.
• IRT sektorius dabar sudaro 5,4% Lietuvos BVP, ir ši dalis per dešimtmetį padvigubėjo.

Darbo galimybės ir specialistų paklausa

• 2024 m. IT sektoriaus darbo vietų augimas viršijo net 60%, o specialistų paklausa yra didelė.
• IT specialistai dirba ne tik IRT sektoriuje – jų vis daugiau reikia ir finansų, gamybos, logistikos sektoriuose.

Atlyginimai

• Vidutinis darbo užmokestis programavimo srityje per 6 metus išaugo daugiau nei 2,5 karto, nuo ~1 700 € iki ~4 300 € bruto.
• Aukščiausi atlyginimai IRT sektoriuje siekia net virš 7 000 € bruto per mėnesį („MA Lithuania“).
• 2024 m. IRT sektoriaus atlyginimai viršijo bendrą ekonomikos vidurkį 110%.

Tarptautinės galimybės

• IT sektorius Lietuvoje yra eksporto orientuotas – daugiau kaip 67 % vertės yra realizuojama užsienio rinkose.
• Svarbiausios eksporto šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija.
• Lietuvoje įsikuria vis daugiau tarptautinių IRT įmonių, kurios siūlo konkurencingus atlyginimus ir karjeros galimybes.

Profesijos perspektyvos

• Sparčiausiai augančios profesijos: programuotojai, testuotojai, duomenų analitikai, DevOps inžinieriai, sistemų analitikai.
• Tradicinės profesijos (sisteminiai administratoriai, pagalbos technikai) auga lėčiau, o kai kur net mažėja dėl automatizacijos.

Pilna tyrimo ataskaita: tyrimas „IRT sektoriaus poveikis Lietuvos ekonomikai“.

Skaitmenizacijos įtaka IT rinkos augimui

Skaitmenizacija jau dabar keičia visus ekonomikos sektorius, o jos plėtra neįmanoma be kvalifikuotų IT specialistų. Ir viešasis, ir privatus sektorius vis dažniau ieško IT sričių darbuotojų – tai matyti iš augančių atlyginimų, didėjančių investicijų ir kuriamų naujų darbo vietų.

Skaitmenizacija – tai procesas, kai veiklos, paslaugos ar procesai yra perkeliami į skaitmeninę erdvę. Kitaip tariant, tai būdas naudoti technologijas tam, kad darbas vyktų greičiau, efektyviau ir patogiau.

Taigi! Skaitmenizacijos metu rankinis darbas vis dažniau keičiamas automatizuotais procesais, tokiais kaip dokumentų valdymas, klientų aptarnavimas, mokėjimų apdorojimas, duomenų analizė ir ataskaitų generavimas, o tai leidžia organizacijoms taupyti laiką ir kaštus bei didinti paslaugų efektyvumą.

Kadangi vis daugiau veiklų yra skaitmenizuojama, darbuotojams nebeužtenka tik pagrindinių kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tokių kaip darbas su teksto dokumentais, skaičiuoklėmis ar informacijos paieška internete. Vis dažniau reikia technologinio raštingumo – tai reiškia supratimą, kaip veikia įvairios technologijos, gebėjimą jas taikyti kasdienėse situacijose, spręsti problemas ir mokytis naudotis naujausiais įrankiais.

Skaitmenizacija neišvengiama – tad reikia rinktis: ar nori suprasti ir kurti technologijas, ar būti tuo, kurį neišvengiami skaitmenizacijos procesai pakeis?

O kam tada suprasti ir kurti technologijas, jeigu yra dirbtinis intelektas?

Dirbtinio intelekto sąvoka egzistuoja jau beveik 70 metų, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais, dėl milžiniškų duomenų kiekių ir sparčiai augančios skaičiavimo galios, jis tapo praktiškai pritaikomu ir plačiai prieinamu įrankiu. Juk tai – universalus įrankis, kuris šiandien plačiai taikomas įvairiose srityse: nuo medicinos diagnostikos ir švietimo iki verslo procesų automatizavimo bei kūrybinių industrijų. Tačiau jo teikiama nauda priklauso nuo to, kaip atsakingai ir tikslingai šis įrankis yra naudojamas.

Ką pastebime mokydami? Mokiniai, pradėję mokytis programavimo ar testavimo, dažnai skiriasi savo požiūriu į mokymąsi ir dirbtinio intelekto naudojimą. Vieni – smalsūs – stengiasi suprasti užduotis, nebijo klysti, patys ieško sprendimų, analizuoja savo klaidas ir DI įrankius naudoja kaip pagalbininką ar skaitmeninį mokytoją. Kiti – labiau paviršutiniški vartotojai – pateikia užklausą, gauna automatiškai sugeneruotą kodo fragmentą, įklijuoja jį į dokumentą ir džiaugiasi, jog „išsprendė“. Tačiau, kurie iš jų iš tikrųjų mokosi, o kurie tik apgaudinėja save?

Taip, šiandien, pasitelkus dirbtinį intelektą, nuo nulio sukurti paprastą interneto svetainę išties nesudėtinga. Tačiau realybėje programuotojai dažniausiai ne kuria nuo tuščio lapo, o tobulina, taiso ar plečia jau egzistuojančias, dažnai labai sudėtingas sistemas, kurtas daugelį metų skirtingomis technologijomis. Tam reikia ne tik gebėti rašyti kodą, bet ir suprasti esamą architektūrą, sąsajas ir procesus. Dirbtinis intelektas gali padėti sugeneruoti atskirus sprendimus, bet jis nepakeis giluminio suvokimo, kritinio mąstymo ir sisteminio požiūrio. Be to, testuotojams DI atsiradimas netgi padidino darbo apimtis – testuoti DI generuojamus rezultatus, įvertinti jų logiką, kokybę ir saugumą reikia dar daugiau žmogiškosios atsakomybės.

Tad mokytis reikia ne tik programuoti ar testuoti, mokytis reikia ir kaip teisingai bei maksimaliai produktyviai išnaudoti įrankius, kurie efektyvina IT specialistų darbą, todėl atnaujintose jaunesniojo programuotojo ir programinės įrangos testuotojo mokymo programose numatytas naujas modulis „Dirbtinio intelekto taikymas programinės įrangos kūrimo ir testavimo procesuose“. Šio modulio metu besimokantieji susipažins su pagrindiniais dirbtinio intelekto veikimo principais ir jo taikymo galimybėmis programinės įrangos kūrimo procese. Jie gebės parinkti tinkamus DI įrankius konkrečioms problemoms spręsti bei pritaikyti juos skirtinguose kūrimo etapuose – reikalavimų analizėje, sistemų projektavime, programavime ir testavime.

Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje technologijų ir darbo rinkos aplinkoje nuolatinis mokymasis tampa būtinybe. Neužtenka įgyti vieno ar kelių įgūdžių – jie greitai sensta, keičiasi ir susilieja su kitomis kompetencijomis. Gebėjimai tampa tarpdisciplininiai, o profesinis tobulėjimas – nenutrūkstamas procesas. Todėl svarbu ne tik mokėti, bet ir gebėti mokytis, prisitaikyti, kritiškai mąstyti ir lanksčiai taikyti žinias vis naujose situacijose.

Mokymasis šiandien – tai ne stotelė, o nuolatinė kelionė. O kad pirmieji žingsniai į technologijų pasaulį būtų tvirti ir prasmingi – kviečiu Jus mokytis TECHIN Akademija.IT!

Jei svarstai, abejoji ar tiesiog turi klausimų – kviečiu susisiekti. Gali parašyti el. paštu, paskambinti ar tiesiog užsukti gyvam pokalbiui. Nuoširdžiai pasistengsiu atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus ir padėti apsispręsti, ar TECHIN Akademija.IT gali tapti tavo pirmuoju žingsniu į technologijų pasaulį.

Justina Balsė
TECHIN Akademija.IT vadovė
el. p. justina.balse@techin.lt
tel. +370 656 53 319